MAŽOJI LIETUVA
IR
JOS LANKYTINOS VIETOS
Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais.
Vienas iš jų – Mažoji Lietuva (Prūsų Lietuva) – XV a. susidariusi istorinė sritis, kuriai priklausė Tilžės, Klaipėdos, Šilutės, Ragainės ir kitos apskritys. Vakariniai lietuviai save vadino lietuvininkais, o savo gimtąjį kraštą – Mažąja Lietuva. Jų gyventas plotas (17 000–18 000 kv. km) apima dalį Kuršių nerijos, Klaipėdos, Šilutės rajonus, pietinę Tauragės rajono dalį.
Nuo Šešupės žemupio į pietvakarius driekėsi Mažosios Lietuvos žemė. Ji dar vadinta Prūsų Lietuva. Nuo seno šiose žemėse gyveno baltų (lietuvių, skalvių, nadruvių, sembų, kuršių ir kt.) gentys.
Mažosios Lietuvos vardas (vokiečių k. Klein Litau, Klein Litauen) 16 a. pradžioje vartotas jau vokiškose kronikose (Simono Grunau, Luco Davido). Prūsijos karaliai, raštais kreipdamiesi į lietuvininkus jų gimtąja kalba, visada vartojo Lietuvos vardą.
16–18 a. vokiečių tyrinėtojai, intelektualai lietuvininkus laikė ne tautine mažuma, o lietuvių tautos, gyvenančios šiapus ir anapus Prūsijos sienos, dalimi.
Mažąją Lietuvą sudaro labai skirtinga, unikalaus grožio gamta ir viena už kitą įdomesnės vietovės. Šiame regione yra vienas iš gražiausių Europos kraštovaizdžių – UNESCO paveldo šedevras Kuršių nerija, stebinanti smėlynų, miškų ir vandenų derme. Nepakartojama yra Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos (Mingės) kaimas, kur centrinės gatvės vietoje – upė; pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas ir kiti Mažosios Lietuvos lobiai.
Kuršių nerija
Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – smėlio kopų pusiasalis, kuriame žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais. Ši vietovė pasižymi išskirtinių kultūros ir gamtos savybių gausa ir yra išlaikiusi savo kultūrinę ir visuomeninę svarbą bei istorines funkcijas ir savitus darnios žemėnaudos būdus, susijusius su gamtinės aplinkos ypatumais. Kuršių nerija, kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kintai
Kintai – gyvenvietė prie Kuršių marių. Kintus supa nuostabus pušynas (600 ha) – Kintų miškas. Kintai garsūs ir žvejų tradicijomis. Pagrindinis verslas anuomet buvo žvejyba, tai išliko ir iki šių dienų.Kintuose gyveno, dirbo ir žymus lietuvių rašytojas bei filosofas Vydūnas. Čia įkurtas Vydūno memorialinis muziejus, kuriame galima pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti unikalų eksponatą – Vydūno arfą.
Ventės ragas
Ventės ragas tai nuostabus vakarų Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje. Ši vieta apipinta legendomis ir tikrais įvykiais, menančiais kryžiuočių laikų pilį ir ne kartą dužusius laivus. Ventės rage pastatytas raudonų plytų mūrinis švyturys. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios. Dabar Ventės ragas – labiausiai turistų lankoma vieta Pamaryje, kur galite rasti ramybės oazę ant marių bangų skalaujamo kranto.
Rusnės sala
Rusnės sala, kurią iš visų pusių supa vanduo, yra išties unikalus gamtos kampelis. Laikas Rusnės gyventojams nepagailėjo išbandymų, o sudėtingi karo mūšiai išvargino gyventojus, tačiau visa tai tik sustiprino bendruomenę bei paskatino miestelio plėtrą. Apsilankiusiųjų Rusnėje širdis tirpdo įspūdingo grožio marinistiniai peizažai. Gaivaus pamario vėjo, pliuškančio vandens ir ošiančių pušynų ansamblis sukuria tiesiog svaiginantį gamtos paveikslą. Rusnė yra garsi ne tik savo kraštovaizdžiu ar išlikusia senąja medine architektūra - sala pagrįstai tituluojama skaniausios rūkytos žuvies sostine.
Olando kepurė
Olando kepurė (pajūrio regioninis parkas) tai virš jūros iškilusi 24 metrų kopa. Olandų kepurės kalnas yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra. Skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą. Olandų kepurės kalnas nuo seno buvo apaugęs pušų ir ąžuolų sengire, sudarydamas ryškų kontrastą aplink plytinčiai pustomo smėlio lygumai, todėl kalnas buvo geras orientyras jūreiviams ir žvejams.